Avarinis koridorius
Nuo š. m. sausio 1 d. taikomas avarinio koridoriaus susidarymo principas. Esminis dalykas, kurį turėtų atsiminti vairuotojai – jei esate kairiausiose eismo juostoje – traukitės į kairę. Jei kitose – į dešinę. Tą puikiai iliustruoja Susisiekimo ministerijos pateikta iliustracija.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad avarinis koridorius turi būti bent 3 metų pločio, o jei kelyje tai yra neįmanoma, tarnybos turėtų rinktis kitus įveikimo variantus (pvz., priešingos krypties juostomis net jei eismo juostų yra daugiau nei dvi). Vairuotojai turi būti budrūs ir stebėti kaip elgiasi specialiųjų tarnybų vairuotojai, bet kuriuo atveju duoti jiems kelią.
Įvažiavimas į lėtėjimo ir išvažiavimas iš greitėjimo juostų
Atrodytų elementari situacija kelyje, tačiau būtent dėl bendrų greitėjimo ir lėtėjimo (kai įsiliejantiems į srautą tai greitėjimo juosto, o išvažiuojantiems į kitą kelią tai lėtėjimo juosta) juostų kildavo daug avarinių situacijų ir ginčų, privedusių prie konkretesnio apibrėžimo kelių eismo taisyklėse.
Nauji KET pakeitimai patikslina, jog išvažiuojantis iš greitėjimo juostos vairuotojas turi duoti kelią tiek važiuojantiems keliu, tiek į lėtėjimo juostą įvažiuojančiam transportui. Tačiau jei automobilis judantis greitėjimo juosta neketina rikiuotis į bendrą srautą ir ta pačia juosta išvažiuoja (pasinaudoja ja taip pat ir kaip lėtėjimo juosta), jis turi pirmumą, nes nekeičia eismo juostos, todėl į lėtėjimo juostą norintis persirikiuoti automobilio vairuotojas turi duoti kelią.
Lenkimas ir posūkis į kairę
Nors sankryžose lenkimas draudžiamas (KET 140.1), tačiau yra išimčių, jei važiuojama pagrindiniu keliu ir nėra eismo ženklų, kurie nurodo, jog artėjama prie sankryžos.
Taigi, KET pakeitimai nurodo, kad transporto priemonės vairuotojas, sukdamas į kairę ar apsisukdamas ne sankryžoje (pavyzdžiui, nori pateikti į poilsio aikštelę), privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančiam transportui ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantieji jau yra persirikiavę į priešpriešinio eismo juostą bei atlieka lenkimo manevrą ten, kur toks manevras yra leidžiamas.
Internete jau netyla diskusijos dėl tyčinių eismo įvykių tam tikrose vietose, kur tokie konfliktai yra labai dažni. Tačiau priešingai nei iki šiol, tokie konfliktai lengviau sprendžiami, kadangi nebelieka vietos KET interpretacijoms. Tiesa, gali būti keblu įrodyti persirikiavimo ar posūkio rodymo faktą, todėl labai rekomenduojame naudoti vaizdo registratorius.
Draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo sankirtoje
Šis KET pakeitimas ypatingai aktualus daugiabučių gyventojams, kadangi stovėjimo vietų trūkumas gyventojus skatina būti labai išradingais, tad stovintys automobiliai prie išvažiavimo į gatvę paliekant mažą tarpelį įvažiuoti jau nestebina. Nuo sausio 1 d. draudžiama stovėti 5 metrų atstumu iki įvažiavimo į kiemą (ar kitą teritoriją) tiek gatvėje, tiek teritorijos išvažiavimo dalyje.
Šis punktas iššaukė nemažas diskusijas ir teigiama, kad pokyčių tai neatneš, nes vietų kiemuose nepadaugės, o gyventojai ir toliau yra linkę naudotis asmeniniu transportu. Tačiau šis pokytis yra labai svarbus tiek dėl matomumo ir saugumo išvažiuojant iš teritorijų, tiek ir į jas patenkant spec. tarnybų transportui – dažnai į kiemus negali įsukti greitosios pagalbos automobiliai, ugniagesiai. O kiekviena minutė ieškant kitos galimybės patekti yra labai brangi.
Elektromobilių įkrovimo pokyčiai
Dažnas atvejis, jog prie elektromobilių įkrovimo stotelės mieste prijungtas automobilis ten stovi visą darbo dieną ar naktį – prijungė, paliko ir po darbų ar ryte prieš darbą vairuotojas turi pilnai pakrautą automobilį. Arba tiesiog palieka elektromobilį krovimo vietoje, bet nesikrauna. Tuo tarpu kiti elektromobilių vairuotojai turi ieškoti kitos laisvos stotelės ar laukti neapibrėžtą laiko tarpą. Siekiant riboti piktnaudžiavimą įvedama konkreti tvarką, nustatant, kad tokios vietos yra skirtos krovimui, o ne parkavimui.
Jei prie elektrombiliams skirtų stovėjimo vietų nebus nurodytas stovėjimo laikas, čia statyti elektrą varomą automobilį bus galima tik kraunant, o pasiekus pilną bateriją reikės nedelsiant patraukti savo elektromobilį. Jei nurodytas konkretus laikas – krautis arba stovėti galima ne ilgiau kaip nurodyta ženkle.
Apsisukimas reguliuojamose sankryžos
Dažnai ginčai, kas gi turi pirmumą, kildavo apsisukant šviesoforais reguliuojamose sankryžose kai tuo pat metu degdavo rodyklė į kairę norinčiam apsisukti, o kitam – sukti į dešinę kai susikerta jų keliai.
Naujausi KET pakeitimai numato, kad apsisukdamas vairuotojas turi duoti kelią kitiems vairuotojams, kurie juda pagal šviesoforo leidžiamą signalą, o jų keliai susikerta.
Visgi, jei prie šviesoforo yra papildoma žalia rodyklė (ne šviesoforo signalas), tai pirmumą turi apsisukantis vairuotojas.
Keleivių vežimas priekabose / krovininio automobilio kėbule
Daugybės pašaipų sulaukusi iliustracija dėl ginkluotų keleivių krovininio automobilio kėbule be konteksto iš tiesų gali atrodyti keistai, tačiau KET pakeitimuose numatyta, kad vežti keleivius krovininio automobilio kėbule galima tik krašto apsaugos sistemos poreikiams (pvz. kariuomenei). Priekabose keleivius vežti draudžiama, išskyrus jei tai motociklų šoninės priekabos arba specialios, tam skirtos dviračių priekabos, dažniausiai skirtos vaikams vežti.
Lenkimas
Papildytas KET 136 punktas nurodant, jog reikėtų vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Tuo siekiama mažinti žuvusiųjų kelyje skaičių. Vairuotojams rekomenduojama nelenkti esant intensyviam eismo srautui kuomet susiformuoja transporto priemonių kolona, kadangi toks lenkimas sutrukdo visų kolonoje esančių transporto priemonių judėjimą.
Visgi, autostrada.lt komandos nuomone, papildomai reikėtų nustatyti aiškius privalomus atstumus tarp automobilių, ypač keliuose daugėjant vidutinio greičio kontrolės ruožų, kuriuose dažnai vairuotojai juda iki 10-15% mažesniu greičiu nei leistina ir nesilaiko saugaus rekomenduojamo atstumo, tad tokių vairuotojų lenkimas tampa nesaugus.
Pakeitimai dviratininkams
Šiek tiek patikslintas dviračių eismas. Ir toliau yra leidžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, tačiau nurodytos konkrečios sąlygos, kada tai galima daryti. Pirmiausiai, dviratininkai turi rinktis specialiai jiems skirta infrastruktūra – dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostas). Ir tik jei tokios infrastruktūros nėra privalo važiuoti kelkraščiu.
Kai infrastruktūros nėra, dviratininkams leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto.
Deja, dviratininkai, ypač sportininkai treniruočių metu, renkasi jiems labiau patinkančią kelio dangą ir nevengia judėti 2 ar net 3 eilėmis. Norėtume priminti, kad susidūrimo atveju dviratininkai visuomet nukenčia labiau nei didesnės transporto priemonės, tad vertėtų pasaugoti save ir rinktis ne patį patogiausią ar labiausiai patinkantį būdą, bet leistiną ir saugų.
Taikomos išimtys, kuomet grupė yra lydima ir atitinkamai pažymėta!